piemuo

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic [Term?], from Proto-Indo-European *poh₂-i-mn̥, from Proto-Indo-European *peh₂- (“to protect”).

Pronunciation
  • IPA(key): [pʲɪəˈmuə]

Noun

piemuõ m (plural píemenys) stress pattern 3a [1]

  1. shepherd[2]
    piemuõ gãno avìs - a shepherd pastures sheep

Declension
Declension of piemuõ
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) piemuõ píemenys
genitive (kilmininkas) piemeñs piemenų̃
dative (naudininkas) píemeniui piemenìms
accusative (galininkas) píemenį píemenis
instrumental (įnagininkas) píemeniu piemenimìs
locative (vietininkas) piemenyjè piemenysè
vocative (šauksmininkas) piemeniẽ píemenys

Derived terms
  • (verb) piemenauti
  • (diminutive nouns) piemenėlis, piemenukas
  • (noun) piemenė f

References
  1. “piemuo” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  2. “piemuo” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.