pakalbėti

Lithuanian

Etymology

pa- +‎ kalbėti

Verb

pakalbė́ti (third-person present tense pàkalba, third-person past tense pakalbė́jo)

  1. to talk
  2. to have a talk
    Pakalbėkim apie meilę.
    Let's talk about love.

Conjugation
Conjugation of pakalbėti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 pakalbu pakalbi pakalba pakalbame,
pakalbam		 pakalbate,
pakalbat		 pakalba
past
(būtasis kartinis
laikas)		 pakalbėjau pakalbėjai pakalbėjo pakalbėjome,
pakalbėjom		 pakalbėjote,
pakalbėjot		 pakalbėjo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 pakalbėdavau pakalbėdavai pakalbėdavo pakalbėdavome,
pakalbėdavom		 pakalbėdavote,
pakalbėdavot		 pakalbėdavo
future
(būsimasis laikas)		 pakalbėsiu pakalbėsi pakalbės pakalbėsime,
pakalbėsim		 pakalbėsite,
pakalbėsit		 pakalbės
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 pakalbėčiau pakalbėtum,
pakalbėtumei		 pakalbėtų pakalbėtumėme,
pakalbėtumėm,
pakalbėtume		 pakalbėtumėte,
pakalbėtumėt		 pakalbėtų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — pakalbėk,
pakalbėki		 tepakalba,
tepakalbie		 pakalbėkime,
pakalbėkim		 pakalbėkite,
pakalbėkit		 tepakalba,
tepakalbie
Participles of pakalbėti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present pakalbąs, pakalbantis pakalbamas
past pakalbėjęs pakalbėtas
past frequentative pakalbėdavęs —
future pakalbėsiąs, pakalbėsiantis pakalbėsimas
participle of necessity — pakalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis) pakalbėdamas
half-participle
(padalyviai)		 present pakalbant
past pakalbėjus
past frequentative pakalbėdavus
future pakalbėsiant
manner of action (būdinys) pakalbėte, pakalbėtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.