ištylėti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ tylėti

Pronunciation
  • IPA(key): [ɪʃʲtʲiːˈlʲeːtʲɪ]

Verb

ištylė́ti (third-person present tense ištỹli, third-person past tense ištylė́jo)

  1. (intransitive) to be quiet for some time; to hold one's peace; to not speak a word

Conjugation
Conjugation of ištylėti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 ištyliu ištyli ištyli ištylime,
ištylim		 ištylite,
ištylit		 ištyli
past
(būtasis kartinis
laikas)		 ištylėjau ištylėjai ištylėjo ištylėjome,
ištylėjom		 ištylėjote,
ištylėjot		 ištylėjo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 ištylėdavau ištylėdavai ištylėdavo ištylėdavome,
ištylėdavom		 ištylėdavote,
ištylėdavot		 ištylėdavo
future
(būsimasis laikas)		 ištylėsiu ištylėsi ištylės ištylėsime,
ištylėsim		 ištylėsite,
ištylėsit		 ištylės
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 ištylėčiau ištylėtum,
ištylėtumei		 ištylėtų ištylėtumėme,
ištylėtumėm,
ištylėtume		 ištylėtumėte,
ištylėtumėt		 ištylėtų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — ištylėk,
ištylėki		 teištyli,
teištylie		 ištylėkime,
ištylėkim		 ištylėkite,
ištylėkit		 teištyli,
teištylie
Participles of ištylėti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present ištylįs, ištylintis ištylimas
past ištylėjęs ištylėtas
past frequentative ištylėdavęs —
future ištylėsiąs, ištylėsiantis ištylėsimas
participle of necessity — ištylėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis) ištylėdamas
half-participle
(padalyviai)		 present ištylint
past ištylėjus
past frequentative ištylėdavus
future ištylėsiant
manner of action (būdinys) ištylėte, ištylėtinai

Derived terms
  • išsitylėti
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.