išprotėti
Lithuanian
    
    Pronunciation
    
- IPA(key): /ɪʃproːˈtʲeːtʲɪ/
 
Verb
    
išprotė́ti (third-person present tense išprotė́ja, third-person past tense išprotė́jo)[1]
Conjugation
    
Conjugation of išprotėti
| singular  (vienaskaita)  | 
plural  (daugiskaita)  | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person  (pirmasis asmuo)  | 
2nd person  (antrasis asmuo)  | 
3rd person  (trečiasis asmuo)  | 
1st person  (pirmasis asmuo)  | 
2nd person  (antrasis asmuo)  | 
3rd person  (trečiasis asmuo)  | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative  (tiesioginė nuosaka)  | 
present  (esamasis laikas)  | 
išprotėju | išprotėji | išprotėja | išprotėjame,  išprotėjam  | 
išprotėjate,  išprotėjat  | 
išprotėja | |
| past  (būtasis kartinis laikas)  | 
išprotėjau | išprotėjai | išprotėjo | išprotėjome,  išprotėjom  | 
išprotėjote,  išprotėjot  | 
išprotėjo | ||
| past frequentative  (būtasis dažninis laikas)  | 
išprotėdavau | išprotėdavai | išprotėdavo | išprotėdavome,  išprotėdavom  | 
išprotėdavote,  išprotėdavot  | 
išprotėdavo | ||
| future  (būsimasis laikas)  | 
išprotėsiu | išprotėsi | išprotės | išprotėsime,  išprotėsim  | 
išprotėsite,  išprotėsit  | 
išprotės | ||
| subjunctive  (tariamoji nuosaka)  | 
išprotėčiau | išprotėtum,  išprotėtumei  | 
išprotėtų | išprotėtumėme,  išprotėtumėm, išprotėtume  | 
išprotėtumėte,  išprotėtumėt  | 
išprotėtų | ||
| imperative  (liepiamoji nuosaka)  | 
— | išprotėk,  išprotėki  | 
teišprotėja,  teišprotėjie  | 
išprotėkime,  išprotėkim  | 
išprotėkite,  išprotėkit  | 
teišprotėja,  teišprotėjie  | ||
Participles of išprotėti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | išprotėjąs, išprotėjantis | išprotėjamas | |
| past | išprotėjęs | išprotėtas | |
| past frequentative | išprotėdavęs | — | |
| future | išprotėsiąs, išprotėsiantis | išprotėsimas | |
| participle of necessity | — | išprotėtinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | išprotėdamas | ||
| half-participle  (padalyviai)  | 
present | išprotėjant | |
| past | išprotėjus | ||
| past frequentative | išprotėdavus | ||
| future | išprotėsiant | ||
| manner of action (būdinys) | išprotėte, išprotėtinai | ||
Synonyms
    
- klaikti, mišti, pamišti, sukvailioti; (idioms) protą pamesti, proto netekti, proto nustoti
 
See also
    
- apkvaišti, paikioti
 
References
    
- Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
 - Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
 
    This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.